2009 m. spalio 14 d., trečiadienis

Link Vilniaus


Rugpjūčio 19. Šį kartą važiuojame link Vilniaus. Pirmas objektas esantis pakeliui, šalia Aukštadvario, esanti Velnio Duobė (20). Iki tikslo reikia keletą km važiuoti duobėtu miško keliuku. Labiausiai stebino ankstų rytą mišku, link plento, pavieniui einančios bobutės. Sunku supratsi iš kur pas jas tiek drasos dar gerai neprašvitus po mišką vaikštinėti. Turbūt visą gyvenimą tarp miškų praleidusios ir tai jų negasdina. Pati Velnio duobė didelio įspūdžio nepaliko. Moksliškai vertingas objektas mūsų nenustebino.
Važiuojame į Trakus ieškoti Varinkų pažintinio tako. Trakų informacijos centre gaunu žemėlapį su nuorodomis kaip tą taką pasiekti iš Trakų pusės. Priparkavus mašiną prasideda stiprus lietus. Tenka keisti planus ir važiuojame toliau, o Trakuose griž-dami sustosime. Kelyje Trakai – Vievis pravažiuojame „Žvejo Namus“, šią vasarą čia jau buvome pažvejoti bei paskanauti upėtakių.
Sekantis objektas – Dūkštos pažintinis takas (21). Jo ilgis - 5 km. Pirmiausiai privažiuojame Dūkštų Ąžuolyno pažintinį taką, kitoje kelio pusėje musų tikslas Dūkštos pažintinis takas. Abu takus ženklina aiškios nuorodos. Oras taisosi, visai smagu pasivaikščioti gamtoje. Tiesa, viso tako neįveikėme, atidėjome kitam kartui.
Pavažiavus keletą km link Vilniaus randame Neries regioninio parko lankytojų centra (22). Esame pirmi lankytojai šiandien. Labai įdomus ir naudingas centras. Atskiroje kabinoje, įrengtoje imituojant lėktuvo kabiną, lankytojai gali pasigėrėti parko vaizdais iš paukščio skrydžio. Vaizdai keičiasi LCD ekranuose, o šalia esančioje schemoje lankytojas gali sužinoti, kurią parko vietą ekrane jis stebi. Kabinoje girdimas lėktuvo variklio garsas sustiprina emocinį įspūdį. Ekspozicijoje, įrengtoje naudojant modernias technines priemones, pristatomos Lietuvos saugomos teritorijos, Neries regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybės, pateikiama išsami informacija keliaujantiesiems: žemėlapyje pažymėtos įrengtų pažintinių ir kitų siūlomų maršrutų trasos, pavieniai lankytini objektai, apžvalgos aikštelės. Tauriukui labai patiko inkiliukai, o jį pakėlus per skylutę dar ir paukščiukus pamatė. Turbūt kaip ir dauguma žmonių spėliojome kiek galėjo kainuoti tokio centro įrengimas. Nėra ko slėpti, visgi lietuviai esam. Labai gaila, kad kažko panašaus neturi kiti regioniniai parkai, o reikėtu...
Vilniuje užlipame ant 3 kryžių kalno (23). Paskui ant Pučkorių atodangos (24), kuri yra dešiniajame Vilnios krante, tai geologinis paminklas, viena aukščiausių (65 m, plotis 260 m) ledynmečio atodangų Lietuvoje, čia atsiveria maždaug 20 tūkst. metų senumo sluoksniai. Studijuojant Vilniuje dažnokai čia atvažiuodavome pasėdėti, alaus išgerti. Pučkorių pažintinį istorinį taką ne kartą esame perėję, juk ir prie Belmonto krioklių gražu.
Grįžtame atgal, mašiną pasiliekame prie Petro Povilo bažnyčios, o patys troleibusu važiuojame į centrą. Apžiūrime valdovų rūmus, papietaujam ir atgal į Trakus, juk mūsų dar laukia Varnikų pažintinis takas (25). Po pietų išlenda saulutė, visai smagu pasivaikščioti. Didžiausią įspūdį paliko siūbuojantis tiltas per ežerą. Tiek kartų Trakuose esame buvę, o nežinojome , kad tokią atrakciją galima rasti. Pažintinis takas, kaip ir visi kiti pažintiniai takai, jiems reikia atskiros dienos, neskubant pasivaikščioti, pasidaryti pikniką. O kada ėjimą taku derini dar ir su kitais objektais, tada malonumo didelio nepalieka.




Puckoriu Atodanga:



Trakai:


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą