Rugsejo 7 issiruoseme i 2 dienu pazintine kelione po Zemaitija. Siai kelionei ruosiausi atsakingiausiai, nusipirkau Zemaitijos zemelapi, susirinkau nemazai informacijos.
Pirmas sustojimas - Ugionys. Ugionių bažnyčią ir koplytėlę rasti galima važiuojant prastu keliuku, pro mažą kaimelį ir kai, atrodo, kad toliau nieko negali būti, išvysti 400m. senumo bažnyčią.
Ugioniai, Ugnioniai – kaimo pavadinimas labai pagoniškas, siejamas su amžina ugnimi, kuri čia senosiosios lietuvių tikybos laikais degusi . Įdomiai persipina pagonybė ir krikščionybė tyrinėjant apylinkių kultūros paveldą. Iš Dubysos upės kairiojo kranto tryškęs šaltinis, kažkurios dievybės globojamas , turįs stebuklingos gydomosios galios .Net ir žemaičiams krikštą priėmus, amžiną ugnį užgesinus, krikščionių dvasininkams draudžiant, žmonės šią vietą lankę ,aukas nešę, šventojo šaltinio vandenį gėrę ir juo skaudamas vietas mazgoję. Anot legendos, viename iš šaltinių pasirodęs Švč. Dievo Motinos paveikslas. Po to čia pradėję lankytis maldininkai. Šaltinio vandeniu jie plovę skaudančias akis, kitas sopančias vietas ir kai kurie nuo to vandens išgydavę. To karšto žmonės sako, kad Švenčiausia panelė Marija ėjo iš Seredžiaus į Šiluvą ir Ugionyse buvo apsistojusi nusiprasuti šaltinyje.Mazas kaimelis salia Dubysos.
Toliau važiojame į Maironio teviskę ir gimtine, tai labai gražios ramios vietos. (26)
Paskui pro Raseinius važiuojame i Lyduvėnus apžiureti auksciausio Lietuvoje gelezinkelio tilto. Vaizdas ispudingas, nors fotografavau is visu pusiu, niekaip nepavyko nuotraukoje perteikti tos tilto didybes.
Pirmas sustojimas - Ugionys. Ugionių bažnyčią ir koplytėlę rasti galima važiuojant prastu keliuku, pro mažą kaimelį ir kai, atrodo, kad toliau nieko negali būti, išvysti 400m. senumo bažnyčią.
Ugioniai, Ugnioniai – kaimo pavadinimas labai pagoniškas, siejamas su amžina ugnimi, kuri čia senosiosios lietuvių tikybos laikais degusi . Įdomiai persipina pagonybė ir krikščionybė tyrinėjant apylinkių kultūros paveldą. Iš Dubysos upės kairiojo kranto tryškęs šaltinis, kažkurios dievybės globojamas , turįs stebuklingos gydomosios galios .Net ir žemaičiams krikštą priėmus, amžiną ugnį užgesinus, krikščionių dvasininkams draudžiant, žmonės šią vietą lankę ,aukas nešę, šventojo šaltinio vandenį gėrę ir juo skaudamas vietas mazgoję. Anot legendos, viename iš šaltinių pasirodęs Švč. Dievo Motinos paveikslas. Po to čia pradėję lankytis maldininkai. Šaltinio vandeniu jie plovę skaudančias akis, kitas sopančias vietas ir kai kurie nuo to vandens išgydavę. To karšto žmonės sako, kad Švenčiausia panelė Marija ėjo iš Seredžiaus į Šiluvą ir Ugionyse buvo apsistojusi nusiprasuti šaltinyje.Mazas kaimelis salia Dubysos.
Toliau važiojame į Maironio teviskę ir gimtine, tai labai gražios ramios vietos. (26)
Paskui pro Raseinius važiuojame i Lyduvėnus apžiureti auksciausio Lietuvoje gelezinkelio tilto. Vaizdas ispudingas, nors fotografavau is visu pusiu, niekaip nepavyko nuotraukoje perteikti tos tilto didybes.
Lyduvėnai - Gyvenvietė itin gražiame Dubysos slėnyje. Legenda sako, kad senovėje ant piliakalnio stovėjusi pilis ir saugojusi gyventojus nuo kryžiuočių puldinėjimų. Pasakojama, kad Dratvinio ir Dubysos santakoje buvusi Romuva, čia prieš šešis šimtmečius žemaičiai krikštą priėmę. Virš upės nuo vieno aukšto slėnio kranto iki kito permestas Šiaulių–Radviliškio geležinkelio tiltas. Jis vienas iš aukščiausių ir ilgiausių tiltų Lietuvoje ir yra pagrindinis miestelio akcentas. 1916 m. vokiečiai čia buvo pastatę vieną iš didžiausių tuo metu pasaulyje medinių tiltų. Tačiau traukdamiesi 1944 m. tiltą susprogdino. Po to per 29 dienas buvo pastatytas laikinas medinis, o 1952 m. – dabartinis tiltas (ilgis 599 m, aukštis – 42,5 m, plotis – 4,5 m).
Mazdaug uz 10 kilometru Siluva, suitojome ir ten. Pasirodo rytoj, t.y. antradieni prasides Siluvos atlaidai, todel aikste prie baznycios pilna suolu ir pirmyn-atgal zujanciu zmoniu. Apziureja ir koplycia traukiame link Tytuvenu.
Mazdaug uz 10 kilometru Siluva, suitojome ir ten. Pasirodo rytoj, t.y. antradieni prasides Siluvos atlaidai, todel aikste prie baznycios pilna suolu ir pirmyn-atgal zujanciu zmoniu. Apziureja ir koplycia traukiame link Tytuvenu.
Tytuvėnai – miestas Zemaitijoje, Kelmes rajone, prie Tytuvos upelio. Girių, šilų ir Bridvaišio, Giliaus bei Varlynės ežerų apsuptoje vietovėje XVII-XVIII a. pastatytas unikalus tėvų bernardinų vienuolynas. Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis įkurtas ant kažkada patvenkto Tytuvos upelio kranto.
Vienuolyna randame is karto, masina paliekame prie salia esancios parduotuveles ir einame pro Vienuolyno vartus. (27)
Toliau musu kelias veda link Kurtuvenu. Tauriukas jau miega masinoj, o as pralekiu nusukima is pagrindinio kelio link Kurtuvenu. Taip atsiduriu Siauliuose. Ka gi, jeigu jau esam cia, vadinasi eisime pavalgyti i Akropolyje esancia Cili picerija. Prizadinu vaikuti, pavalgome ir letai vaziuojame tuo paciu keliu atgal. Rodykles i Kurtuvenus nera, bet vairuoju ant vairo pasidejusi zemelapi ir skaiciuoju pravaziuotus keliukus. Si karta randu reikiama kelia. Kurtuvenu svirnas(28) didelis, matosi iskarto iejus pro vartus. Ilgai cia neuzsibuname, reikia dar 4 objektus siandien aplankyti. Kurtuvėnų svirnas iš kitų panašaus pobūdžio statinių visų pirma išsiskyrė dydžiu- buvo vienas iš didžiausių svirnų Lietuvoje. Dviaukštis svirnas buvo 29,27 m ilgio, 10,85 m pločio ir 12,3 m aukščio.
Atvaziave i Papilę (29), truputi klaidziojame po miesteli. Paklausiu kelio pas praeivi, nuvaziuoju jau i ta puse, bet vistiek dar paklystu, pravaziavus tilta per Venta, baigiasi Papile. Bet salia esanciose kapinaitese yra zmoniu, jie mums ir parodo, kur ta liepa. Bereikia tik grizti atgal truputi. Keisciausia sioje vietoje su masinos parkingu. Jos tiesiog nera kur palikti, o kur lyg ir butu aisktele, uzdeta "plyta". Palieku masina tiesiog ant posukio, tikedamasi, kad per ta laika, kol nusifotografuosime, niekas nevaziuos. Todel greitai nulekiam iki neįprasto medzio, kaip Japonai ji pamatome per fotoarato langeli, nieko baisaus, ilgiau pasiziuresime namuose i foto, ir atgal i masina. Tada kazkokiu zvirkeliu ilgokai vaziuojame link Telsiu. Pakeliui randame Satrijos Raganos muzieju. Atvaziavus sodyba atrodo iprastai, gyvena zmones, o is masinos islipti neleidzia atbeges, nelabai draugiskai nusiteikes suo. Tauriukas vel miega, todel griztame i zvirkeli ir dardame i Telsius. Telsiuose dar nesu buvusi, miestas nepazystamas, truputi ivaziavusi i miesta sustoju prie parduotuves ir klausiu praeiviu kaip nuvaziuoti i Zemaitijos kaimo muziejus. Niekas nera girdejas apie tokį. Galų gale 2 mokinukes kazka apie tai zino ir nupasakoja kaip vaziuoti. Kadangi pirmadienis nelankymo diena, tai as ir nesiverziu i vidu.(30) Bet labai nustembu, kad pavaziavus keliuku salia muziejaus, plotas visai neaptvertas ir po teritorija galima pasivaikscioti. Taura palieku mieganti, o pati einu i zvalgyba. Turbut nuo per ilgo stovejimo vietoje pabunda ir mano maziukas, nufotografuoju ir ji.
Plungeje tenka truputi pastoveti prie pervazos, palaukti kol pravaziuos traukinys. O visai netoli pamatau grazius vartus, nusprendziu, kad tai ir bus Oginskiu parkas su rumais (31). Pagaliau bent viena vieta kur yra zmoniu. Pagaliau yra pas ka paprasyti, kad nufotografuotu mus. Grazus, rudeniskas pavakarys isviliojas plungiskius i parka. Neskubedami vaikstinejame ir mes.
Na ir paskutinis siandienos taskas - Plateliai. Cia ir nakvosime. Iki sutemu laiko dar yra, todel apeiname Šeirės pazintini taką (32), pasėdime prie ezero.
Vienuolyna randame is karto, masina paliekame prie salia esancios parduotuveles ir einame pro Vienuolyno vartus. (27)
Toliau musu kelias veda link Kurtuvenu. Tauriukas jau miega masinoj, o as pralekiu nusukima is pagrindinio kelio link Kurtuvenu. Taip atsiduriu Siauliuose. Ka gi, jeigu jau esam cia, vadinasi eisime pavalgyti i Akropolyje esancia Cili picerija. Prizadinu vaikuti, pavalgome ir letai vaziuojame tuo paciu keliu atgal. Rodykles i Kurtuvenus nera, bet vairuoju ant vairo pasidejusi zemelapi ir skaiciuoju pravaziuotus keliukus. Si karta randu reikiama kelia. Kurtuvenu svirnas(28) didelis, matosi iskarto iejus pro vartus. Ilgai cia neuzsibuname, reikia dar 4 objektus siandien aplankyti. Kurtuvėnų svirnas iš kitų panašaus pobūdžio statinių visų pirma išsiskyrė dydžiu- buvo vienas iš didžiausių svirnų Lietuvoje. Dviaukštis svirnas buvo 29,27 m ilgio, 10,85 m pločio ir 12,3 m aukščio.
Atvaziave i Papilę (29), truputi klaidziojame po miesteli. Paklausiu kelio pas praeivi, nuvaziuoju jau i ta puse, bet vistiek dar paklystu, pravaziavus tilta per Venta, baigiasi Papile. Bet salia esanciose kapinaitese yra zmoniu, jie mums ir parodo, kur ta liepa. Bereikia tik grizti atgal truputi. Keisciausia sioje vietoje su masinos parkingu. Jos tiesiog nera kur palikti, o kur lyg ir butu aisktele, uzdeta "plyta". Palieku masina tiesiog ant posukio, tikedamasi, kad per ta laika, kol nusifotografuosime, niekas nevaziuos. Todel greitai nulekiam iki neįprasto medzio, kaip Japonai ji pamatome per fotoarato langeli, nieko baisaus, ilgiau pasiziuresime namuose i foto, ir atgal i masina. Tada kazkokiu zvirkeliu ilgokai vaziuojame link Telsiu. Pakeliui randame Satrijos Raganos muzieju. Atvaziavus sodyba atrodo iprastai, gyvena zmones, o is masinos islipti neleidzia atbeges, nelabai draugiskai nusiteikes suo. Tauriukas vel miega, todel griztame i zvirkeli ir dardame i Telsius. Telsiuose dar nesu buvusi, miestas nepazystamas, truputi ivaziavusi i miesta sustoju prie parduotuves ir klausiu praeiviu kaip nuvaziuoti i Zemaitijos kaimo muziejus. Niekas nera girdejas apie tokį. Galų gale 2 mokinukes kazka apie tai zino ir nupasakoja kaip vaziuoti. Kadangi pirmadienis nelankymo diena, tai as ir nesiverziu i vidu.(30) Bet labai nustembu, kad pavaziavus keliuku salia muziejaus, plotas visai neaptvertas ir po teritorija galima pasivaikscioti. Taura palieku mieganti, o pati einu i zvalgyba. Turbut nuo per ilgo stovejimo vietoje pabunda ir mano maziukas, nufotografuoju ir ji.
Plungeje tenka truputi pastoveti prie pervazos, palaukti kol pravaziuos traukinys. O visai netoli pamatau grazius vartus, nusprendziu, kad tai ir bus Oginskiu parkas su rumais (31). Pagaliau bent viena vieta kur yra zmoniu. Pagaliau yra pas ka paprasyti, kad nufotografuotu mus. Grazus, rudeniskas pavakarys isviliojas plungiskius i parka. Neskubedami vaikstinejame ir mes.
Na ir paskutinis siandienos taskas - Plateliai. Cia ir nakvosime. Iki sutemu laiko dar yra, todel apeiname Šeirės pazintini taką (32), pasėdime prie ezero.
Ugionys:
Siluva:
Tytuvenai:
Kurtuvenu svirnas:
16-kakamene liepa:
Telsiai: :)
Plunge:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą